Maskvietis su vėsiais papais pasiduoda užpakaliui ir garsiai dejuoja.
Apsupusi savo liekną kūną ir labai prašmatnius buferius, kuriuos jai padovanojo ne pabaisa baltu chalatu, o motina gamta, į šviesius chalatus, o antruose aukštuose iškyla gražuolio mylimojo dvaras, kuris ją lydi. jo akis ir jau laižo apatinę lūpą. Bet aš negalėjau sulaukti ir.
